Siirry sisältöön

Zuruf

Wikisanakirjasta

Saksa

[muokkaa]

Substantiivi

[muokkaa]
Taivutus
sijamuotoyksikkömonikko
nominatiivider Zurufdie Zurufe
akkusatiividen Zurufdie Zurufe
datiividem Zurufden Zurufen
genetiivides Zurufes
des Zurufs
der Zurufe
41

Zuruf m. (monikko Zurufe)

  1. huuto (jollekulle suunnattu, yl. käsky tms.)

Etymologia

[muokkaa]

verbin zurufen vartalosta zuruf-