Maskva (upė)
| Maskva | |
|---|---|
 Vaizdas nuo Krymo tilto aukštyn | |
| Ilgis | 502 km |
| Baseino plotas | 17 600 km² |
| Vidutinis debitas | 150 m³/s |
| Ištakos | Smolensko-Maskvos aukštuma |
| Žiotys | Oka |
| Šalys |  Rusija |
 Vikiteka | Maskva |
Maskva (rus. Москва) – upė Rusijoje, Smolensko ir Maskvos srityse, kairysis Okos intakas.
Mityba – 61 % tirpsmo, 27 % gruntiniai, 12 % lietaus vandenys. Pavasarinio potvynio metu nuteka 2/3 metinio nuotėkio. Maskvos kanalu iš Ivankovosko tvenkinio upę pasiekia 1,8 km³ vandens per metus. Vazuzos tvenkinių sistema prideda 22 m³/s. Bendras nuokrytis – 155,5 m. Didžiausias gylis – 6 m, Maskvos mieste – 3 m. Tėkmė sureguliuota užtvankomis. Laivuojama 210 km nuo žiočių.[1]
Maskvoje upės plotis – 120–200 m. Siauriausia vieta – ties Kremliumi. Vanduo Maskvos miestui tiekiamas iš Maskvos upės ir Volgos aukštupio rezervuarų į šiaurę, šiaurės vakarus nuo miesto. Per upę pastatytas pirmasis Maskvoje vantinis tiltas – Vaizdingasis tiltas.
Intakai: Ruza, Istra, Jauza (kairieji), Pachra, Severka, Kolomenka (dešinieji).
Miestai: Možaiskas, Zvenigorodas, Krasnogorockas, Maskva, Ramenskojė, Voskresenskas, Kolomna.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vandenvardžio kilmė yra neaiški, jai sukurta daug vardo kilmės hipotezių, daug ir moksliškai nepagrįstų. Viena iš įtikinamiausių hipotezių tokia, kad žodis Maskva kilęs iš baltų ir slavų kalbų šaknies *mazg- < ide. *mezg- 'panardinti, įmerkti' ir yra susijęs su liet. mazgoti, latv. mazgāt.[2] Išsamiai Maskvos kilmės teorijos yra apžvelgtos 1966 m. kalbininko Vladimiro Nikonovo knygoje „Trumpas toponimikos žodynas“ (rus. Краткий топонимический словарь).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
- ↑ „mazgāt“. Wiktionary. Nuoroda tikrinta 2021-12-05.
