Pereiti prie turinio

Stalaktitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stalaktitai

Stalaktitas (gr. stalaktos (Σταλακτίτης) 'lašantis') – kabantis urvinis darinys, paprastai cilindro arba kūgio formos, susiformavęs nuo lašančio vandens,[1] kuris prasisunkia per karbonatingas uolienas ir palieka ant stalaktito paviršiaus mažą ploną kalcito sluoksnelį. Taip pamažu stalaktitas „auga“. Ilgiausias žinomas stalaktitas yra 20 m ilgio Brazilijoje.[reikalingas šaltinis]

Stalaktitui giminingas darinys yra stalagmitas.[1]

  1. 1 2 A. Solovjovas, G. Karpovas (1987). Fizinės geografijos žodynas-žinynas, Kaunas: Šviesa, p. 170.