Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Pidhaicių mūšis (lenk. Bitwa pod Podhajcami, ukr. Битва під Підгайцям) – 1698 m. rugsėjo 8–9 d. šalia Pidhaicių vykęs mūšis per Didįjį Turkijos karą. Reaguodama į numatomą Abiejų Tautų Respublikos puolimą, Osmanų imperija surengė prevencinę operaciją ATR teritorijoje. Netoli Pidhaicių maždaug 6 000 ATR karių, vadovaujamų karūnos didžiojo etmono Felikso Kazimiero Potockio, atrėmė apie 14 000 totorių ekspediciją, kuriai vadovavo Krymo chanas Kaplanas Girėjus. Tai buvo vienas paskutiniųjų ATR–Osmanų imperijos karo mūšių, kadangi 1699 m. sausio 26 d. sudaryta Karlovicų taikos sutartis. Osmanų imperija patyrė pralaimėjimus Azovo kampanijose (1695–1696 m.) ir 1697 m. Sentos mūšyje. Išsekinta ilgo karo, neseniai įvykusių janyčarų maištų ir bijodama prarasti naujas teritorijas, imperija ėmė rodyti norą pradėti taikos derybas. Habsburgų monarchija siekė perkelti savo pajėgas ir sutelkti dėmesį į Habsburgų Ispanijos įpėdinystės klausimą, artėjant Ispanijos karaliaus Karolio II mirčiai. 1697 m. rudenį Habsburgai pradėjo derybas su Osmanų imperija ir pasiūlė baigti karą pagal principą uti possidetis, ita possideatis – kiekviena Šventosios lygos narė pasiliktų užkariautas teritorijas. Šis pasiūlymas buvo nepalankus Abiejų Tautų Respublikai, nes ji neatgautų dalies Ukrainos su Podolės Kamenecu, prarastos po 1672 m. Bučačo sutarties. |
birželio 17 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Vestgotų karalystė (lot. Regnum Visigothorum, got. Gutþiuda Þiudinassus) – ankstyvaisiais viduramžiais Vakarų Europoje egzistavusi valstybė, kurią sukūrė germanų tauta vestgotai. Ji egzistavo 418–720 m. dabartinės Ispanijos, Portugalijos ir pietų Prancūzijos (Oksitanijos) teritorijose.
 Vestgotai buvo viena germanų genčių, užplūdusių Vakarų Romos imperiją po vandalų ir svebų antpuolio. Jie jau buvo priėmę krikščionybę, tačiau išpažino arijonizmą. 410 m. jie užėmė Romą ir pagrobė imperatoriaus seserį Galą Placidiją. Vadovaujami Ataulfo, jie siaubė imperijos teritorijas Pirėnų pusiasalyje ir Akvitanijoje. Kada Ataulfas vedė Galą, imperatorius Honorijus pavedė jam ginti Romos imperijos teritorijas nuo kitų germanų genčių, o 418 m. atidavė valdyti jiems žemes Akvitanijoje, Garonos slėnyje. Įsitvirtinę Tolose, vestgotai ėmė plėsti savo karalystės teritorijas imperijos sąskaita. Tiesa, jie ir toliau tęsė veiklą kaip romėnų sąjungininkai: 451 m. Teodorikas I padėjo romėnams sustabdyti hunų antplūdį, o Teodorikas II 456 m. nusiaubė pagrindinę jėgą romėnų Ispanijoje – svebus. Savo karalystę vestgotai pradėjo konsoliduoti valdant Eurikui (466–84). Užkariavimų metu jis iš Romos paveržė didžiąją dalį Akvitanijos ir beveik visą Ispaniją, palikdamas svebams tik šiaurės vakarinį pusiasalio kampą. Romos imperijai galutinai žlugus 486 m., vestgotai išlaikė šias valdas. Kadangi jų sostinė buvo Tulūza, neretai karalystė įvardijama kaip Tulūzos karalystė (lot. regnum Tolosanum). Šios savaitės iniciatyva yra Gotai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
