Taškentas

Taškentas uzb. Toshkent, Тошкент

Taškento panorama

Taškentas 41°16′0″ š. pl. 69°13′0″ r. ilg. / 41.26667°š. pl. 69.21667°r. ilg. / 41.26667; 69.21667 (Taškentas)

Laiko juosta: (UTC+5)

Valstybė	Uzbekija
Vilajetas	Taškento vilajetas
Rajonas	rajonas

Gyventojų (2023)	3 205 000
Plotas	335,8 km²
Tankumas (2023)	9 544 žm./km²
Altitudė	455 m

Vikiteka	Taškentas

Kirčiavimas	Taškeñtas

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1766

Taškentas – miestas rytų Uzbekijoje, sostinė ir didžiausias miestas šalyje. Išsidėstęs oazėje prie Čirčiko upės, aplinkiniuose regionuose auginama medvilnė ir vaisiai. Didelis pramonės ir transporto centras. Išvystytos pramonės šakos: mašinos ir įrengimai, medvilnės ir šilko audiniai, chemija, tabakas, baldai. Yra kelios didelės bibliotekos, Uzbekijos mokslų akademija, aukštojo mokslo institucijos.

Taškento 1966-1990 m. modernistinė sovietinio laikotarpio architektūra 2026 m. buvo įtraukta į pasaulio paveldo sąrašą.^[1]

Istorija

Oazė, kurioje vėliau įsikūrė miestas, nuo seno buvo žinoma kaip Čiačas (uzb. Chоch). Čia V–III a. pr. m. e. klestėjo prekybinis sogdų miestas valstybė. Vėliau teritoriją kontroliavo šiauriniai klajokliai kangdžiu. Pats miestas minimas nuo VII a., nors manoma, kad buvo įkurtas jau I a. pr. m. e. Kinų šaltiniuose jis buvo vadinamas Džeši (kin. 赭時, pinyin: Zhěshí).

VIII amžiuje miestą užėmė arabai (Omejadai). Netrukus mieste įsitvirtino Samanidai, kurie 819 m. įkūrė atskirą emyratą (vieną keturių ankstyvųjų Samanidų emyratų), kuris vėliau įjungtas į Samanidų imperiją. Samanidai jį vadino Binkath, o arabai naudojo pavadinimą Al-Šaš. XI a. regione įsitvirtinę tiurkai Karachanidai pamažu tiurkizavo miesto pavadinimą: iš Čiačkando (kand sogdų kalba reiškia "miestas") jis pamažu virto į Taškentą (tai reiškia "akmenų miestas").

1214 m. miestą užgrobė Chorezmšachai, 1219 m. – Čingischanas. Nuo XIV a. jį valdė Timūras (Tamerlanas), kurio metu miestas atsigavo. Vėliau miestą valdė Šeibanidai, nuo 1809 m. – Kokando chanatas. 1865 m. Taškentą užėmė Rusija, 1930 m. jis tapo Uzbekijos TSR sostine (pakeitė iki tol sostine buvusį Samarkandą). 1966 m. miestas patyrė didelį žemės drebėjimą.^[2] 1991 m. tapo nepriklausomos Uzbekijos sostine.

Žymūs žmonės

Jeronimas Krauzė (1845-1909), gydytojas, botanikas, politikas, visuomenės veikėjas

Sportas

„Lokomotiv“ futbolo klubas.
FK Paxtakor futbolo klubas.
FK Bunyodkor futbolo klubas.
Olympic Taškent futbolo klubas.
JAR stadionas, talpinantis 8 460 žiūrovus.^[3]

Išnašos

↑ Tashkent Modernist Architecture. Modernity and Tradition in Central Asia
↑ „Loss in Tashkent Earthquake Is Found Higher; Toll Now Put at 10 Dead 1,000 Hurt and 100,000 Homeless in Disaster (Published 1966)“. nytimes.com. Nuoroda tikrinta 2026-03-13.
↑ Transfermarkt: Stadiono talpa (8 460 žiūrovai)

Nuorodos

Uzbekijos administracinis suskirstymas
Andižano vilajetas · Bucharos vilajetas · Džizako vilajetas · Ferganos vilajetas · Chorazmo vilajetas · Namangano vilajetas · Navojo vilajetas · Kaškadarjos vilajetas · Samarkando vilajetas · Syrdarjos vilajetas · Surchandarjos vilajetas · Taškento vilajetas · Karakalpakijos respublika · Taškentas

[1] Tashkent Modernist Architecture. Modernity and Tradition in Central Asia

[2] „Loss in Tashkent Earthquake Is Found Higher; Toll Now Put at 10 Dead 1,000 Hurt and 100,000 Homeless in Disaster (Published 1966)“. nytimes.com. Nuoroda tikrinta 2026-03-13.

[3] Transfermarkt: Stadiono talpa (8 460 žiūrovai)

[1]

[2]

[3]