Stendalis

Stendalis (pranc. Stendhal, tikr. Anri Mari Beilis, (1783-1842) – prancūzų rašytojas.

Stendalis (1840)

Sentencijos

Apie charakterį

1. Kuo žmogus stipresnio charakterio, tuo mažiau linkęs į meilės nepastovumą.
2. Vienatvėje žmogus gali išsiugdyti ką nori, tik ne charakterį.
3. Žmogaus charakteriu aš vadinu jo dorovinių įpročių visumą.

Apie meilę

1. Drova yra gražiausios žmogaus aistros – meilės – motina.
2. Meile! Kokiose beprotybėse tu priverti mus atrasti džiaugsmą.
3. Meilė – žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nusiskintum ją nuo bedugnės krašto.
4. Pamilęs visų protingiausias žmogus nė vieno daikto nebemato tokio, koks jis iš tikrųjų... Moteris, dažniausiai eilinė, tampa nebeatpažįstama, nepaprasta būtybe.
5. Prieš pamildamas buvau menkas, ir kaip tik todėl, kad kartais jausdavau pagundą įsivaizduoti esąs didis.
6. Taip, pusė gyvenimo, ir dar gražiausio , lieka paslėpta nuo žmogaus, kuris aistringai nemylėjo.
7. Vos krislelio tereikia vilties, kad pažadintume meilę. Po dviejų trijų dienų viltis gali išblėsti; bet meilė jau gimusi.

Apie protą

1. Kuo labiau išvystytas protas, tuo aiškiau jis suvokia, kad teisingumas – vienintelis kelias į laimę.
2. Proto lankstumas gali pakeisti grožį.
3. Truputis aistros protą aštrina, daug – slopina.

Apie žmogų

1. Kiekvienas žmogus turi pareigų pačiam sau.
2. Vienam žmogui nelemta puikuotis visais talentais.
3. Žmogus gyvena žemėje ne tam, kad taptų turtingas, o tam, kad taptų laimingas.
4. Žmogus, kuris pavydi visam pasauliui, visada bus vargšas.
5. Žmogus nėra laisvas nedaryti to, kas iš visų įmanomų veiksmų jam teikia daugiausia malonumų.

Kitos

1. Beveik visos nelaimės kyla dėl mus ištinkančių įvykių klaidingo supratimo. Vadinasi, nuodugnus žmonių pažinimas ir išmintingas požiūris į įvykius artina mus prie laimės.
2. Didis menas diegti kilnias idėjas, skatinančias viską aukoti žmonių giminės laimei.
3. Didžiausia kalbos vertė – aiškumas.
4. Dykinėjimas – nuobodulio motina.
5. Filosofiniu požiūriu Mocartas atrodo dar nuostabesnis reiškinys, negu jis pasirodė mums kaip puikių muzikinių kūrinių autorius.
6. Gyvenimo laivą blaško visi vėjai ir audros, jei jis neturi darbo balasto.
7. Grožis tėra laimės pažadas.
8. Jaunystė – narsos metas.
9. Kiekvienas sąžiningai atliekamas darbas naudingas, vadinasi, vertas pagarbos.
10. Kovojančios su savo meile moters tvirtumas – puikiausias iš visų pasaulyje esamų dalykų.
11. Kruvinos kvailystės nepataisomos.
12. Mąstantį žmogų, jei jis kalba energingai ir nevengia naujovių, galite vadinti ciniku.
13. Mirti dėl draugo kokiomis nors ypatingomis aplinkybės ne taip kilnu, kaip kasdien slapčia jam aukotis.
14. Mokėti kalbėti – talentas.
15. Moteriai būti visiškai nuoširdžiai – tas pats, kas pasirodyti viešoje vietoje be rūbų.
16. Negalima apgaudinėti liaudies dukart vienu ir tuo pačiu būdu.
17. Neniekinkite nieko, kas gali jus padaryti didžius.
18. Netgi rūstybė mylimos moters kupina begalinio žavesio, neaptinkamo ir laimingiausiomis valandėlėmis kitose moteryse.
19. Rašytojui reikia tokios pat narsos kaip kareiviui: pirmasis turi taip mat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligoninę.
20. Romanas – tai veidrodis, su kuriuo eini didžiu keliu. Jis atspindi tai padangės žydrynę, tai purvinas balas ir provėžas.
21. Sveikstu, bet gailiuosi ligos.
22. Visų malonumų tėvas – darbas.